(1) Tiesioginis šildymas
Tiesioginis šildymas reiškia šildymo būdą, kai šiluma, susidaranti deginant kurą arba naudojant varžos elementą, yra tiesiogiai perduodama krosnies įkrovai. Jo pranašumai yra didelis šiluminis efektyvumas ir paprasta krosnies struktūra. Trūkumai yra šie: kenksmingos priemaišos degimo produktuose, kurios neigiamai veikia krosnies įkrovos kokybę; kenksmingos dujos, išsiskiriančios iš krosnies užtaiso arba dengiamosios medžiagos, koroduojančios atsparumo elementą ir mažinančios jo tarnavimo laiką; ir didelis oro perteklius degimo produktuose, dėl kurio kaitinant prarandami dideli metalai.
(2) Netiesioginis šildymas
Netiesioginis šildymas yra dviejų tipų. Pirmasis tipas apima degimo produktus arba įjungtą varžos elementą, kuris nešildo tiesiogiai krosnies įkrovos, o pirmiausia šildo šilumos perdavimo terpę, pvz., spinduliavimo vamzdžius, o tada perduoda šilumą į krosnies krūvį spinduliuote ir konvekcija. Antrasis tipas apima kintamos srovės perdavimą per ritę, kad būtų sukurtas kintamasis magnetinis laukas, kuris vėliau naudojamas krosnies krūviui šildyti magnetiniame lauke indukuota srove. Kaitinimo elementas, pvz., indukcinė ritė, yra atskirtas nuo krosnies įkrovos krosnies pamušalo medžiaga. Netiesioginio šildymo privalumai yra tai, kad degimo produktai arba elektrinis kaitinimo elementas yra izoliuoti nuo krosnies užtaiso, užkertant kelią žalingoms sąveikoms ir padeda išlaikyti bei pagerinti krosnies įkrovos kokybę, kartu mažinant metalo nuostolius. Indukcinis kaitinimas taip pat maišo išlydytą metalą, pagreitina lydymosi procesą, sutrumpina lydymosi laiką ir sumažina metalo nuostolius. Jo trūkumai yra tai, kad nesugebėjimas tiesiogiai perduoti šilumos į krosnies įkrovą, dėl to sumažėja šiluminis efektyvumas ir sudėtingesnė krosnies struktūra, palyginti su tiesioginiu šildymu.